Siūlome legalų darbą ir gerą atlyginimą Norvegijoje nuo 146 iki 360 NOK/val. (nuo 14 iki 42 EUR/val.)
8 604 28567  
Oslo: +4721950179 London: +442035149308
info@jobcenter.lt

Spauda apie “Jobcenter LT”

Delfi.lt 2013 04 04

„Sukčiai, aferistai, žulikai, vagys” – kokių tik atsiliepimų neperskaitysi apie įdarbinimo agentūras bulvarinės spaudos puslapiuose. Jau kurį laiką į šį „chorą“ įsilieję ir kai kurie rimti spaudos leidiniai ir net TV kanalai. Internetas mirga marga ir vis pučiasi nuo įvairiausių komentarų, išsireiškimų, grasinimų ir įžeidimų kai kuriuose interneto portaluose, kuriuos stabilumo stokojančios asmenybės pavertė savo virtualiąja Meka.

O prieš kurį laiką nesuskaičiuojami įvairiausių instancijų patikrinimai, pasitelkus paslėptas kameras arba be jų, tačiau su svariais pažymėjimais dešimtimis užgriūna ant galvų tų nelaimėlių verslininkų, kurie pasirinko savo veiklos sritimi mūsų piliečių įdarbinimą. Tai kokia to priežastis? Nejau iš tikrųjų daugiau nei šimtas oficialiai įregistruotų ir teisėtai veikiančių įdarbinimo agentūrų akimirksniu virto monstrais, lobstančiais iš bedarbių bėdų?

Gal jau seniai nebėra ir tokios veiklos? Pažvelkime į „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ 2 redakciją:
78. Įdarbinimo veikla
78.1 Įdarbinimo agentūrų veikla
78.2 Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla
78.3 Kitas darbo jėgos teikimas

O, pasirodo, veikla egzistuoja! Vadinasi, ji legali, galima verstis. Ar ne? Gal tai iš tikrųjų „prekyba žmonėmis“, kaip rašo spauda? Bet taip galime prieiti prie absurdo. Galbūt ir krizę suplanavo „įdarbinimo agenturų“ klanas, siekdamas vienintelio tikslo – praturtėti iš visuotinio chaoso ir pakirsti valstybės pamatus, tūkstančiais parduodant lietuvių piliečius į Vakarus? Juokinga!? Bet tuo tarpu agentūros medžiojamos taip, lyg jos būtų valstybiniai nusikaltėliai.

Kas gi vyksta? Galbūt, subruzdimo priežastis - liūdnai pagarsėjusioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36)”? Baisus pavadinimas? Nenorėdamas toliau gąsdinti skaitytojo sudėtingais išsireiškimais ir skaičiais, apibrėšiu jos esmę dviem sakiniais.

1.Nuo 2010 m. sausio 5 d. Lietuvoje įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla.
2.Už tarpininkavimą įdarbinant iš darbo ieškančio asmens negalima rinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių.

Tai štai kur visų nelaimių šaltinis...Vėl „kaip Europoje“. Na taip, mes juk ir esame Europa…Ir vėl, kaip visada, iniciatyvos teisingos, bet mes iš jų pasiimame tik tą dalį, kuri mums pagal jėgas. Tad vėl gauname „sugedusį telefoną“ ir meškos paslaugą žmonėms. Direktyva ir yra direktyva, tačiau kodėl niekas neišaiškino nei liaudžiai, nei netgi spaudai (sprendžiant iš straipsnių neprofesionalumo) šios direktyvos esmės?

Beje, kažkaip pamiršo paminėti, kad Vokietijoje, Junginėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitose valstybėse agentūros už įdarbintus žmones gauna iš valstybės dotacijas ir išmokas, už kai kurias profesijas siekiančias 1000 eurų už įdarbintąjį. Bet kuriuo atveju, Europoje ši veiklos sritis visokeriopai palaikoma ir skatinama valstybės, todėl tiesiog nėra prasmės imti už tai pinigus iš žmonių (...).

Akyse stovi dešimtys įniršusių piliečių, kasdien spyriais atveriančių biuro duris, ir pirmieji jų žodžiai - „jūs privalote įdarbinti nemokamai, jūs privalote be pinigų, aš apskųsiu jus ministerijai, parašysiu pareiškimą į policiją, mokesčių inspekciją; aš papasakosiu apie jus laikraščiuose ir atsiųsiu žurnalistinį tyrimą! Nepadės? Mes rašysime į prokuratūrą, prezidentūrą, ambasadas! Nepadės? Tuomet pasmerksime, prakeiksime, surengsime mitingą! Na, o blogiausiu atveju patykosime prie laiptinės ir „išmalsim snukį“ už ES direktyvos nevykdymą! Už tai kad jūs nenorite įdarbinti manęs, Lietuvos Respublikos piliečio, nemokamai!“.

Bet, atleiskite, kas gi tuomet šioje situacijoje vergas: agentūros darbuotojai, kasdien einantys į darbą, kaip į mūšį, ar bedarbiai, reikalaujantys nemokamo įdarbinimo? O ką galvoja valstybė?! „Imkite iš kapitalistų darbdavių ir nelieskite vargšų, bėgančių visomis kryptimis, mūsų piliečių-elgetų”. Teisinga. Bet kaip įrodyti tam kapitalistui darbdaviui, kad būtent Lietuvos piliečiai – patys geriausi, kad jie tokie puikūs, jog darbdavys privalo už juos sumokėti (!) pinigus? Už slovakus, lenkus, rumunus, ukrainiečius, baltarusius jie nemoka, o už Lietuvos piliečius - mokėti turi.

Padėtis tampa absurdiška. Dažni klientų klausimai: ar mes apmokame kelionę iki darbo vietos; ar apmokame būsto išlaidas; ar įskaičiuotas maitinimas mūsų (agentūrų!) sąskaita; ar mes garantuojame visą darbo dieną ir pakankamą kiekį viršvalandžių; ar apmokame pasitikimą oro uoste, vertėjo paslaugas, transporto paslaugas šalies viduje.

I.Malkin.Įdarbinimo agentūrų medžioklė arba kita medalio pusė
© Asmeninio archyvo nuotr.

O juk visa tai ir yra tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Rezultatas apverktinas: iš šimtų bedarbių, skubiai besievakuojančių iš mūsų tėvynės, nemokamai įdarbinti pavyksta tik kas dešimtą. Na, o kiti apmoka bent jau keliasdešimt litų už savo anketos vertimą arba moka už kelionę ir būstą, tuo pačiu įgydami milžinišką pranašumą – teisę skųstis. Jie juk mokėjo pinigus, nesvarbu, kur ir už ką. Turi kvitus, tad dabar „ši agentūrėlė“ tarsi jau priklauso nuo jų malonės.

Skųstis galima bet kokia dingstimi: „žadėjo, kad fasuosime vaisius, o atvažiavus teko fasuoti daržoves“, „dėl blogo oro negalėjome dirbti laukuose“, „negavome dirbti viršvalandžių“, „reikėjo važiuoti iki darbo, nes eiti buvo per toli“, „per anksti tekdavo keltis”, „kaimynui mokėjo daugiau“, „darbdavys nerodė reikiamo dėmesio“, „bendra virtuvė (tualetas)“, „užsienyje psichologiškai sunku”, „visą laiką lyja”, „per šalta” ir t.t.

Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą numatyta bauda (administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 173 (13) str.). Pastebėję tokių pažeidimų ar nukentėję nuo jų asmenys turėtų kreiptis į policija. O kur gali kreiptis įdarbinimo agentura? Aš nenoriu raustis po purvinus skalbinius ar iškelti į viešumą profesijos subtilybes, tačiau negaliu nutylėti fakto, kad kažkodėl niekas ir niekada nesidomi agentūrų ir darbdavių skundais.

O padėtis darbo rinkoje yra tokia, kad iš 100 žmonių, išvykstančių uždirbti vaikams duonos kąsniui ar padengti kreditą už butą, gresiant varžytinėms, ar tiesiog ieškančių geresnio gyvenimo, 10-15 žmonių išlaipinami jau Lenkijoje, artimiausiame policijos punkte, sunkaus girtumo būklėje, arba pagavus gabenant 20 ir daugiau baltarusiškų cigarečių blokų (kaip aiškina įkliuvusieji, vežamų savo reikmėms), dažnai konfiskuoja narkotikus, neseniai keletą kartų konfiskavo šaudomą ginklą. Toliau – dar linksmiau: jau per pirmąsias dvi savaites užsienyje atsisijoja virš 50 proc. žmonių. Nuolatinis girtavimas, narkotikų vartojimas, kontrabanda, reketas, vagystės ir prostitucija, taip pat – muštynės arba sistemingas vėlavimas į darbą įvardinami kaip pagrindinės tų atvykėlių atleidimo iš darbo priežastimi.

Aš žinau, apie ką kalbu, nes ne kartą teko kompensuoti butų savininkams, darbdaviams ar vietinėms agentūroms sulaužytų ar pavogtų daiktų vertę. Tai kaip gi čia yra? Norėdama įdarbinti vieną žmogų, agentūra privalo:

1. Investuoti savo pinigus į darbo užsienyje paiešką.
2. Apmokėti gyvenamosios vietos suradimą arba net sumokėti už ją /palikti avansą.
3. Apmokėti kliento pristatymo organizavimą arba jo pasitikimą užsienyje ir pervežimą iki gyvenamosios vietos
4. Nemokamai sutvarkyti visus būtinus dokumentus bei organizuoti susitikimą su darbdaviu.
5. Apmokėti vertėjo paslaugas.
6. Mokėti už paslaugas teisininkams, prireikus apsiginti nuo visų šantažuotojų „padėkų“.

Aš nė neminiu to, kad įdarbinimo agentūra, kaip ir bet kuri kita įmonė, turi savų išlaidų. Taip, taip, įsivaizduokite: ji apmoka patalpų nuomą, milžiniškas telefonų sąskaitas, moka atlyginimus darbuotojams ir mokesčius, moka už internetą,už kanceliarines prekes.

Noriu garsiai sušukti – atsiprašau, bet mes - pelno siekianti organizacija. Mūsų įmonės įstatuose įtvirtintas pelno siekimas, o ne labdara. Mes norime sąžiningai užsidirbti duonos kąsniui. Be abejo, labdara mūsų laikais yra gerai, tačiau mes norėtume teikti ją iš pelno.

Kol kas dar Įdarbinimo agentūros UAB „JOBCENTER LT“ direktorius

Visi straipsniai